neknisk

Mokytojas sėdėjo ant kranto. Po to atsikėlė ir nuėjo. *** Fodybūv kalbėjo: - Moteris yra vyro įkvėpėja ir mūza, kuri turi raktą nuo Pegaso tvarto. Moteris yra vyro ramstis, užuovėja, pribuvėja, vedlė, pakilimo takas, tramplynas. Moteris suteikia vyrui magines galias. Moteris dovanoja vyrui. Tas yra gerai, jei esi vyras. Bet jei esi moteris - kas yra moters įkvėpėjas, turintis raktą nuo Pegaso tvarto? Kas yra moters ramstis, užuovėja, pribuvėja, vedlys, pakilimo takas, tramplynas? Kas moteriai suteikia magines galias? Kas moteri

Nebuvo nieko. Ir po to nebuvo nieko, ir dar po to irgi nebuvo nieko. Tada pasigalvojo: „Galėtų būti kas nors“. Ir kai taip pasigalvojo, atsirado Kas Nors. Ir buvo Kas Nors. Neaišku, kiek buvo, nes laiko nebuvo. Tuomet pasigalvojo: „Kas nors gali būti tik kur nors“. Ir kai taip pasigalvojo, Kur Nors atsirado, ir Kas Nors jau buvo Kur Nors. Tada pasigalvojo: „Gerai čia pagalvojau“. Ir kai taip pasigalvojo, atsirado Prošmožekšlis — visko, kas ant žemės ir po ja, ir virš jos, kūrėjas. Žiūrėjo jis į Ką Nors, &

- Ar jau galima užkąst kokoso? – paklausiau nekantriai. - Aš tik vakar pasodinau medelį, pirmuosius vaisius jis užmegs tik po kelių metų, jei per tą laiką nenukeips, - skėstelėjo rankom Rėjus. - Ką? – pasipiktinau aš. – Noriu tuoj pat! Noriu dabar! - Jau pasakiau – tuoj pat nebus, - tarė Rėjus. – Ir net neaišku, ar išvis bus. Medžiai neauga greit. Ir vaisių greit neveda. Nors nubėk ir krautuvėj nusipirk. Kam mes išvis nusprendėm tą kokosą sodint? Kieno čia idėja išvis bu

- Šiemet gerai užderėjo kopūstai, - tariau aš Rėjui ir vos nepaspringau. - Aš nusipjausiu kelias galvas. Visad norėjau nupjaut kelias galvas, - atsakė Rėjus. - Ką tu su jom, Rėjau, darysi? – paklausiau aš, be abejo, dirbtinai. Visiems sveiko proto žmonėms juk ir taip aišku, kad kopūsto lapai yra gerai praktiškai pritaikomi, ypač užrašant toltekų užkeikimus, kūrenant mėlynąją Patujo ugnelę arba darant paslaptingąjį Maujo užpilą, į kurį, be kita ko, dar įeina penki t

Mokytojas kalbėjo: - „Šie laikai“ yra nuolat. Kai žmogus šiandien ar prieš tūkstantį metų sako „šie laikai yra nevykę“, tai jis juos lygina su „anais laikais“, kurie neva buvo vykę. Tačiau jei šiandien žmogus sako, kad „šie laikai“ esantys nevykę, tai, vadinasi, kas buvo prieš tūkstantį metų, buvo „anie laikai“, taigi neva geresni. Bet kitas žmogus jau prieš tūkstantį metų sakė, kad „šie laikai“ nevykę. Taigi, vadinasi, „anie la

Oloje, kur anksčiau Suoliaus troba buvo, prie nenusakomos spalvos nenusakomo daikto sėdėjo Arožažižūš ir Fėkučimaeu. Jiems besėdint kurį laiką susirinko ir daugiau publikos: Harė K., Angra Mainju ir Cukijomis. Kadangi toje oloje visiškai nebuvo kas veikti, išskyrus spoksoti į nenusakomos spalvos nenusakomą daiktą, jie visi pradėjo šnekėtis. Pirmiausia kalbėjo Angra Mainju: - Žinot, kadaise buvo toks kraštas, o jį valdė toks gobšuolis. Savo žmonėms jis beveik už viską liepė mok